techin.lt

Nemokamas technologijų, verslo ir inovacijų portalas.

Pensijų kaupimo bendrovės pasiruošė reformai

Pensijų kaupimo bendrovės pasiruošė reformai
Pensijų kaupimo bendrovės pasiruošė reformai | Šaltinis: pixabay.com

Nuo 2019 metų pradžios startuojančią pensijų reformą 1,3 milijono Lietuvos gyventojų aptarnaujančios pensijų bendrovės pasitinka sustiprinusios konsultacijas teikiančių specialistų komandas bei pasiruošę galimam užklausų antplūdžiui. Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) teigia, kad reformai skirtas investicijų bei žmogiškųjų išteklių prioritetas padės sklandžiai suvaldyti procesą.

Pensijų kaupimo bendrovės iki 2018 metų pabaigos baigė esminius pasiruošimo reformai darbus bei pasirengė gyvenimo ciklo fondų įdiegimui – būtent jie tampa vienu pagrindinių pokyčių, kuris maksimaliai tiksliai subalansuos investavimo rizikas pagal kaupiančiojo amžių.

„Apsisprendimas kaupti savo senatvei yra bene ilgiausios trukmės asmeninis finansinis tikslas, dėl kurio kartą priėmus sprendimą paprastai toliau žmogus elgiasi inertiškai ir nebesiblaško – tą įrodo ir sistemos mastas – II pensijų pakopoje kaupia apie 90 proc. Lietuvos dirbančiųjų. Sparčiai senstanti visuomenė ir su pagreičiu augantis senjorų skaičius nepalieka kitos išeities, kaip tik pačiam rūpintis savo ateitimi, nes prognozuoti biudžeto galimybes išlaikyti precedento neturintį senjorų skaičių po 30-40 metų yra labai sudėtinga“, – sako LIPFA prezidentas Šarūnas Ruzgys.

Vos pusmetį pasiruošti reformai turėję pensijų fondai sutvarkė teisinę dokumentaciją ir investavo į informacijos technologijų (IT) sprendimus, į kuriuos pritraukė specialistus iš kitų projektų. 
Š. Ruzgys teigia, kad laikas buvo įtemptas dar ir dėl to, kad procese dalyvavo valdžios ir viešojo sektoriaus institucijos.

„Mes iš savo pusės padarėme viską. Tuo tarpu galima sakyti, kad dėl pokyčių sprendimus priėmusi valdžia laikys savotišką pasitikėjimo testą, nes būtent ji nustato esminius II pakopos veiklos principus ir dalyvavimo joje sąlygas, o stabilumas daugiau kaip milijoną klientų turinčiai sistemai yra labai svarbus“, – teigia Š. Ruzgys.

Nuo 2019 metų pradžios asmeninio kaupimo pensijai formulė taps 3+1,5, kur 3 proc. sudarys įmoka nuo atlyginimo, o 1,5 proc. valstybės skatinamoji įmoka, skaičiuojama nuo vidutinio darbo užmokesčio šalyje. 2019 metų I pusm. ateities pensininkų santaupos bus perkeltos į jų amžių atitinkančius fondus, kuriuose investicijų rizika mažės su kaupiančiojo amžiumi, t. y. konservatyvių investicijų dalis laipsniškai didės.

1 proc. punktu nuo metų pradžios sumažinta „Sodros“ įmoka ir gyventojų pajamų mokesčio tarifas kompensuos 1 proc. padidėjančią įmoką nuo atlyginimo į II pakopos pensijų fondą. Be to, privačiai senatvei kaupiantiems dirbantiesiems nebemažės ir valstybinio socialinio draudimo fondo „Sodros“ mokama senatvės pensija.

Kaip vieną iš svarbių naujovių Š. Ruzgys įvardija atidėtąjį anuitetą, kai dalyviai sulaukę pensijos amžiaus galės 20 metų lėšas toliau laikyti įdarbintas ir iš savo pensijų kaupimo bendrovės gauti periodines išmokas, o visą šį laikotarpį lėšos bus paveldimos.

Tarp kitų svarbių pokyčių – mažės galimi maksimalūs atskaitymai iš pensijų turto: nuo 2019 metų jie galėtų sudaryti iki 0,8 proc., nuo 2020-ųjų – 0,65 proc., 2021-aisiais – 0,5 proc. nuo dalyvio sąskaitoje apskaičiuotų lėšų vidutinės metinės vertės.

Ekspertų vertinimu, jau po 20 metų į pensiją išeinantys žmonės gali būti priversti išgyventi iš penkis kartus mažesnių nei darbo pajamų, nes valstybė galės jiems parūpinti vos 23 proc. dabartinio atlyginimo siekiančią pensiją.

Š. Ruzgys atkreipia dėmesį, kad nepaisant to, kad buhalteriams įmokų mokėjimas į pensijų fondus lieka toks pat, kaip mokant už tuos, kurie iki šiol savo pensijai kaupė maksimaliai, vis dar kyla daug neaiškumų ir kausimų. Pasak LIPFA vadovo, tai lemia objektyvios aplinkybės, nes nuo 2019 metų pradžios keičiasi atlyginimų apskaičiavimo principai, mokesčių tarifai finansus tvarkančius specialistams reikės realiai pritaikyti daugybę naujų dalykų, tad siekiant išvengti galimos sumaišties ir pasimetimo taip pat esame pasirengę konsultuoti ir specialistus.

Daugiau informacijos apie reformą ir laukiančius pokyčius taip pat galima rasti ir LIPFA „Facebook“ paskyroje – „Mano pensija“.

Lietuvoje veikianti pensijų sistema įdiegta remiantis Tarptautinio valiutos fondo (TVF), Pasaulio banko, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijomis. Ją sudaro pirmoji pakopa, arba valstybinis socialinis draudimas, paremtas einamųjų mokėjimų sistema, II pakopa, kurioje asmeniškai kaupti skatina valstybė, bei visiškai privati III pakopa.

Parengta pagal: bns.lt