techin.lt

Nemokamas technologijų, verslo ir inovacijų portalas.

Lietuva vis dar išlieka valstybe – importuotoja

Lietuva vis dar išlieka valstybe – importuotoja

Lietuva vis dar išlieka valstybe – importuotoja | Šaltinis: pixabay.com

Visos trys Baltijos valstybės gali pasidžiaugti išaugusiomis tarptautinės prekybos apimtimis, tačiau visos jos išlieka valstybėmis – importuotojomis. Tai rodo naujausi Bloomberg agentūros duomenys.

Lietuvoje tarptautinės prekybos apimtys lieka didžiausios  (4,8 mlrd. EUR),  Estijoje siekia 2,56 mlrd. EUR, o Latvijoje 2,41 mlrd. EUR. Didžiausias teigiamas pokytis buvo Estijoje ir sudarė (+10,67 proc.), o mažiausias – Lietuvoje (+2,13 proc.). Latvijoje tarptautinė prekyba per metus  padidėjo (+5,13 proc.).

Nepaisant šio augimo, Baltijos valstybių tarptautinės prekybos balansai vis dar išlieka neigiami. 2018 m. trečiąjį ketvirtį Lietuvoje tarptautinis prekybos balansas siekė -0,28 mlrd. EUR, Latvijoje -0,35 mlrd. EUR, Estijoje -0,08 mlrd. EUR.

Lenkija taip pat išlieka valstybe – importuotoja, tuo tarpu Vokietija yra absoliuti valstybė – eksportuotoja. Jos prekybos apimtis pasiekė 200 mlrd. EUR.

2017 m. Lietuva daugiausiai eksportavo į Latviją, Vokietiją, Lenkiją, Ispaniją, Estiją, Jungtinės Amerikos Valstijas, o mažiausiai eksportavo į Algerią, Suomiją, Turkiją, Rusiją ir Japoniją. Didžiausios importo apimtys į Lietuvą buvo iš Rusijos, Vokietijos, Lenkijos, Latvijos, Italijos, Nyderlandų, Švedijos, o mažiausios importo apimtys iš Jungtinių Amerikos Valstijų, Norvegijos, Danijos, Čekijos ir Ispanijos.

„Neigiamas balansas rodo, kad vidaus vartojimas yra žymiai padidėjęs trumpuoju  (1-3 metų) laikotarpiu. Priežastys – staigus atlyginimų kilimas, viršijantis darbo našumo augimą, bei bendras teigiamas ekonomikos augimo fonas. Tuo tarpu eksportas taip  greit neauga dėl gamybos inercijos, gamybinių pajėgumų ribinio išnaudojimo ir darbo jėgos trūkumo. Ilguoju laikotarpiu tokia situacija lemia augančią infliaciją, kuri mažina gyventojų perkamąją galią, o tuo pačiu ir vartojimą, – komentuoja Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidentas Benjaminas Žemaitis. – Vokietijos pavyzdys rodo, kad valstybės, turinčios išplėtotą gamybą, o tuo pačiu ir stiprų eksportą, yra nepažeidžiamos ir užtikrina tvarią ekonomikos ir visuomenės raidą. Pakeisti tarptautinės prekybos balansą Lietuvoje galima tik nuosekliai skatinant eksportą ir eksportuojančias įmones finansinėmis, organizacinėmis priemonėmis ir dėmesiu.“

,,Analizuojant istorinius užsienio prekybos duomenis nuo Baltijos šalių įstojimo į Europos Sąjungą, galima konstatuoti, kad Lietuva ir Estija buvo pasiekusios perteklinį tarptautinį mokėjimų balansą, kai eksportas viršijo importą, tačiau Latvija visą laiką buvo labiau importuotoja negu eksportuotoja. Lietuvos eksporto apimtys viršijo importą 2013 m. birželį, Estija prekių ir paslaugų eksportavo daugiau nei įvežė 2010 m. vasario mėnesį‘‘, – teigia KTU docentė Aura Drakšaitė, remdamasi naujausiais KTU Ekonomikos ir verslo fakultete esančio Bloomberg professional terminalo duomenimis.

,,2004-2018 m. laikotarpiu Lietuvos tarptautinės prekybos apimtys vidutiniškai sudarė 3,24 mlrd. EUR. Šiandien prekybos apimtys Lietuvoje (+48 proc.) viršija vidutinį dydį“, – pabrėžia KTU doktorantė Raminta Benetytė. 

Parengta pagal: bns.lt